- pilnavertis
- pilnaver̃tis, pilnaver̃tė bdv. Pilnaver̃tis narỹs.
.
.
pilnavertis — pilnaver̃tis, ė adj. (2) NdŽ 1. turintis reikiamą vertę, vertingas: Martynas jautėsi labai patenkintas, tikras vyras ir pilnavertis žmogus I.Simon. Sveikas, pilnavertis mitimas be vitaminų neįmanomas V.Laš. Baltymai, į kurių sudėtį įeina visos… … Dictionary of the Lithuanian Language
pilnavertiškumas — pilnavertiškùmas sm. (2) reikiamos vertės turėjimas: Nuo miego pilnavertiš kumo daug priklauso ilgaamžiškumas sp … Dictionary of the Lithuanian Language